- ištrivoti
- ×ištrivóti intr. K, J, Š, OZ58, NdŽ; H158,160, Q54, R44,340, MŽ56,59,490
1. ištverti, iškęsti: Aš neištrivoju nemiegojęs N. Tei skauda dantį, kad negali ištrivót [p]Jrb. Iš sopulio neištrivójo Dv. Velnias neištrivójo, kol tą linų pasaką pasekė – gaidys užgiedojo (ps.) PnmŽ. Pas jį nei joks bernas ištrivoti negalėjo BsPI40(Tlž). Bet kas ištrivos iki galo, tas bus išganytas Bb1Mt10,22. Jis guodės… n'ištrivótiną vidurių pjovimą turėjęs Sch233. Jis kovoje ištrivójo KI132. Ar tu vieną nedėlią prie mūsų išbūsi, ištrivósi? KI132.
ištrivotinai adv.: Pabudusi [sąžinė] juos (griekus) n'ištrivotinai kremta brš. ║ tr. pajėgti išlaikyti: Muno rankos didelį karštį galia ištrivóti Up. Daug kas ma[n] sakė, kap tu ištrivójai tiek Graž. Jam rodėsi, kad tų apsunkinimų negalės ištrivotie Tat. Karaliui širdies apėjimo negal ištrivót MitVI16(PrL). ^ Daugiau išgalvojo, negu ištrivojo KrvP(Lb).2. pajėgti susilaikyti, iškęsti ko nepadarius, išturėti: Ne kiekvienam būtų teip pasisekę, – n'ištrivojo nepritaręs prie galo V.Piet. 3. išsilaikyti, būti atspariam: Jis drūtai tikėjime ištrivojo Ns1832,3. \ trivoti; datrivoti; ištrivoti; nutrivoti; pertrivoti
Dictionary of the Lithuanian Language.